Mazda ir Toyota investavo į bendrą gamyklą Alabamoje, kuri gamina „Mazda CX-50“ ir „Toyota Corolla Cross“. Meksikos gamykla tiekia „Mazda 2“ ir „CX-3“, kurie jau nebesiunčiami į JAV. Pastaroji taip pat gamina „Mazda 3“ ir „CX-30“. „CX-50“ gamyba Alabamoje pasiekė 100 000 vienetų per metus, o ten pradėjo veikti antrasis pamainos etapas, siekiant gamyboje naudoti „Toyota“ hibridinę sistemą.
Moro, nuo 2016-ųjų vadovaujantis Šiaurės Amerikos operacijoms, uždarė nepopuliarėjusių „Mazda 2“ ir „CX-3“ pardavimus, taip pat orientavosi į klientų patirtį, siūlydamas naują „SkyActiv“ turbiną. Mazda, pasinaudodama USMCA ir pagerinus mažmeninės prekybos sritį, nuo 2020 metų JAV pardavimus padidino 50 proc., o rekordiniais tapo 2024-ieji.
Mazda įdėmiai seka situaciją, į skubius veiksmus nesiveržia. Valdyba kas savaitę aptaria galimus scenarijus. Nors kainos didėja, pilno mokesčių naštos perkelti ant pirkėjų pečių „Mazda“ nelaiko optimalia išeitimi. Laikas pristatys teigiamą viziją ir strategiją, kaip elgtis su pasikeitusia rinka.
Mazda nesieks vienos universalios kainodaros strategijos. Vertinant nusistovėjusią praktiką iš 130 šalių ir drauge su JAV iššūkiais, situacija verčia Mazda atsakingai ir rimtai apsaugoti savo prekės ženklą bei ryšius. 2024-ųjų fiskalinio metų rezultatai bus paskelbti gegužę, kai bus aiškesnė metų vizija.
Pandemijos ir puslaidininkių krizės baigsis, tad su pozityviu požiūriu Mazda turi šansų išeiti laiminga.
Santrauka
Mazda geba proaktyviai reaguoti į besikeičiančius tarptautinės prekybos iššūkius. Nors muitų grėsmė lieka, vadovai nusiteikę optimistiškai, nuolat vertindami situaciją ir pasinaudodami teigiamomis galimybėmis.
