Pagrindinė susijungimo priežastis yra Kinijos automobilių pramonės įtaka pasaulinėje rinkoje. Kita reikšminga kliūtis – elektrifikacija. Nors Nissan su savo Leaf EV turėjo ankstyvą pranašumą, pastaraisiais metais šis pranašumas sumažėjo. Honda taip pat susiduria su elektrifikacijos iššūkiais ir ieško partnerių, su kuriais galėtų tobulėti šioje srityje.
Nissan turi ilgalaikę partnerystę su Renault, tačiau šis ryšys silpnėja. Iš Renault pusės girdimi tik trumpi komentarai apie pasirengimą apsvarstyti visus galimus variantus, tačiau nauji projektai, tokie kaip Micra EV gamyba, vis dar vykdomi.
2024 m. kovo mėn. Honda ir Nissan susitarė bendradarbiauti EV plėtros srityje, dar labiau pabrėždami atvėsusius santykius su Renault. Vis dėlto, jiems teks įveikti vidines išlaidas ir susidoroti su Kinijos konkurencija.
Planuojama iki 2025 m. įsteigti bendrą administruojamą bendrovę, kuri priklausytų abiem įmonėms. Iki 2026 m. turėtų pasibaigti kiekvienos kompanijos finansinis savarankiškumas. Įmonės ketina dalytis tiekimo grandinėmis, technologijomis bei gamybos pajėgumais.
Nissan istorija yra kupina aljansų, tuo tarpu Honda visada gynė savo nepriklausomybę. Susijungimui reikės ne tik pramonės ir finansų suderinamumo, bet ir kultūrinės harmonijos. Jei darbuotojai vieningai sieks bendrų tikslų ir vertybių, šis projektas turi galimybių būti sėkmingas.
Santrauka: Nissan ir Honda nusprendė sujungti jėgas, siekdamos įveikti Kinijos automobilių rinkos dominavimą. Pagrindiniai iššūkiai yra elektrifikacija ir išlaidos. Jų sėkmė priklausys nuo gebėjimo integruoti dvi skirtingas korporatyvinės kultūras į vieną.
 | Tiesą sakant, šis susijungimas atrodo kaip paskutinis bandymas. Atsižvelgiant į Kinijos rinkos konkurencingumą, „Nissan“ ir „Honda“ gali tik pratęsti neišvengiamą nuosmukį. |
 | Patikėsiu, kai pamatysiu. Sujungti dvi bendroves, turinčias tokius skirtingus požiūrius ir istoriją, yra lengviau pasakyti nei padaryti. |
