F1 šiemet švenčia 75 metų jubiliejų su įspūdingu renginiu O2 arenoje. Tačiau ar tai tikrai buvo tai, ko laukėme? Automobiliai, nors ir traukia dėmesį, šio renginio pradžioje nebuvo pagrindinis akcentas – visa dėmesys krypo į juos vairuojančius lenktynininkus.
Jei pakalbintume dabartinį čempioną Max Verstappen, galėtume išgirsti, kad net jam šis jubiliejus nėra visiškai aiškus. Iš pradžių skeptiškumas buvo akivaizdus, o jo sąveika su gerbėjais renginio metu paliko abejingumo pėdsakus. Klausimas, kas iš tiesų yra F1 75, tapo didesne dilema, nei kada nors buvo.
Vis dėlto pagrindinis šio renginio tikslas buvo pademonstruoti naujus automobilių dažus, o ne pačius automobilius. Liūdna, bet tiesa – teatrališkos mašinų atidengimo ceremonijos staiga tapo antraplanėmis.
Daugiau dėmesio patraukė patys pilotai. Jei esi Lando Norris ar Carlos Sainz gerbėjas, buvai tinkamoje vietoje. Atrodė, kad minia susirinko stebėti ne automobilio šou, bet pilotų pasirodymo. Už Lando – entuziastinga minia, o už Max – giedojimai.
Kartais renginys atrodė kaip garsinimas vietovėje už O2 sienų. Jack Whitehall prajuokino kalbėdamas apie F1 automobilių smulkmenas, bet ar tai buvo tikroji šio renginio esmė? Automobilių ar lenktynių fanai liko šoke, nes pilotų gerbėjai toliau liko pagauti asmeninės dramos srovėje.
F1 75 – daugiau šou, mažiau automobilių. Nors renginyje buvo siekiama parodyti naujas automobilių spalvas, pagrindinis dėmesys buvo skirtas pilotams, kurių asmenybės ir dramos tapo pagrindiniu akcentu. Kitaip tariant, atėjo metas, kai vaizdas užgožia turinį.
